čilčiokas

čilčiõkas sm. (2) 1. žr. čiulčėkas: Susivėlė į čilčiokùs pakulos, negaliu nė ištaisyt Yl. ^ Čilčiõkas kišenę praėdė (?) Kl. 2. žr. čiulčiokai: Neduokit arkliams miežinių pelų, arkliai įgaus čilčiõką Grg. 3. prk. apie aukštą liekną žmogų: Toks čilčiõkas nė pasilenkęs žemės neprigautų Krt.